panaginis

panagìnis, -ė adj. (2) 1. NdŽ esantis po nagu. | prk.: Kaimynas kaimyno panagines (smulkiausias) žinias žino Krok. 2. Als nuolat vartojamas, parankinis: Pašilingėlis (puodelis), kipelis, pagrobstomas indas bus panagìnis J. 3. M nagingas.